Gustav Becker laikrodžiai
Jau daug metų stovi ant spintos ir liūdi sugedęs senovinis bufetinis laikrodis. Pirktas dar mano tėvo, Smetonos laikais apie 1925 metus. Stilius panašus į Art Deco, gal kiek santūresnis. Laikrodyje trūkusi viena iš dviejų spyruoklių. Kažkas pakeitė trūkusią į kitą, bet silpnesnę, dėl ko neveikia valandų mušimo mechanizmas. Kažkas bandė remontuoti ir nulaužė švytuoklės pakabos spyruoklytės plokštelę. Negana to, nulaužtas vienas ankerinio mechanizmo galas. Ant laikrodžio mechanizmo matomas firmos ženklas su raidėmis GB ir inkaru.
Paieškojus internete paaiškėjo jog tai garsios Gustav Becker firmos gaminys. Firma įkurta 1850 metais Vokietijoje. Tai vienas labiausiai žinomų Vokietijos aukštos kokybės laikrodžių gamintojų. Kilo didelis noras prikelti šį senovinį daiktą naujam gyvenimui, kuris dar brangus ir kaip prisiminimas. Dar iš vaikystės prisimenu šį laikrodį melodingai mušantį valandas ir pusvalandžius.
Defektai
Išėmus laikrodį iš korpuso bandom nustatyti defektus. Kai kuriuos mato iš karto. Trūksta minutinės rodyklės, teks daryti naują. Nutrūkusi viena iš spyruoklių. Internete paieškojus galima rasti naują, tačiau kainos kosminės ir vis vien nėra tiksliai tokios kuri reikalinga. Atitinka viskas, išskyrus plieno juostos storį. Reikalinga 0,4 mm o artimiausia yra 0,35 mm. Nerizikuojam, gali neužtekti jėgos nes kažkieno jau įdėtas pakaitalas 0,3 mm praktiškai mušimo mechanizmo nepasuka. Nulaužta švytuoklės pakaba. Nulaužtas vienas ankerinio mechanizmo svirties galas. Ar yra daugiau kokių gedimų, galime nustatyti tik laikrodį visiškai išardžius. Išimam mechanizmą iš korpuso (2 pav.)
Spyruoklės remontas
Atidarius būgną vaizdelis ne koks. Pilna kokių tai dulkių, gal pridžiūvusio tepalo. Praplaunam viską gerai vaitspiritu. Visa laimė, kad kažkas keitęs nutrūkusią spyruoklę į naują senosios neišmetė. Nutrūkusi apie 1/4 senosios dalis. Paliekame senos spyruoklės 2/4 ir prikniedyjame 1/4 iš kažkieno jau keistos kiek plonesnės (3 pav). Belieka tikėtis kad šitoks "hibridas" turės pakankamai jėgos sukti mušimo mechanizmą.
Spyruoklė labai stipri, išimti iš būgno labai sunku, o sudėti atgal į būgną be papildomos įrangos praktiškai neįmanoma. Teko pasinaudoti dideliais spaustuvais ir senovine rankine drele norint ją suvynioti iki tokio diametro kad tilptų atgal. Vienam to padaryti neišeina, dviese šiaip taip sukišom. Tenka dirbti labai atsargiai, su odinėmis pirštinėmis.
Čia galima pažiūrėti, kaip tokio tipo spyruokles sudeda atgal į būgną profesionalai. Kaip matome, reikalinga gan rimta įranga :)
Švytuoklės pakaba
Vienas iš pažiūros lengvų, bet daug darbo pareikalavęs defektas tai švytuoklės pakaba. Švytuoklė buvo pakabinta ant plonytės plieninės plokštelės kurioje lankstumui palengvinti išpjautas vertikalus plyšys ir galuose yra dvi skylutės kaiščiams. Kaip matome (4-tas pav), vienas iš pakabos šonų nulūžęs. Reikia gaminti naują. Tą detaliukę gaminam iš skutimosi peiliuko gabalėlio. Skutimosi peiliukas yra dvigubai storesnis nei originali plokštelė. Drėmeliu su abrazyviniu ratuku ploninam vis pamatuodami mikrometru. Sunku išgauti rankiniu būdu vienodą storį visame plote. Gal iš trečio karto pavyko. Tada drėmeliu atsargiai prapjauname plyšį, taip kad būtų du nešantys šonai, kaip originale. Po to pragręžiame dvi skylutes pakabos šplintukams. Švytuoklės periodas priklauso nuo dviejų dalykų, tai švytuoklės ilgio kuris reguliuojamas varžtu ir šios pakabos plokštelės stangrumo. Šitą vis šlifuojant ir ploninant buvo ypatingai sunku pataikyti, pradžioje surinkus laikrodis skubėjo 40 minučių per parą.
Ankerio mechanizmas (escapement)
Kad būtų aišku apie ką šnekama, galima pasižiūrėti kaip atrodo šio mechanizmo principas. Šiame laikrodyje kažkas sugebėjo nulaužti vieną ankerio petį (5 pav). Teko iš bronzinės juostelės padaryti trūkstamą dalį ir atsargiai prilituoti prie likusio gabaliuko. Kaip nekeista, šis didelio tikslumo reikalaujantis įtaisas pavyko iš karto.
Spyruoklės trūkimo pasekmė
Atrodytų, jog spyruoklei trūkus uždarame būgne ypatingų pasekmių likusiam mechanizmui neturėtų būti. Tačiau beardant mechanizmą išaiškėjo vienas labai nemalonus dalykas. Spyruoklei nutrūkus, sukaupta joje energija neturi kur dingti ir prasiveržia dinaminiu smūgiu per būgno krumpliaratį į su būgnu sukabintą ratuką. Rezultatas - išlaužti du strypiniai krumpliai ir sulenkta krumpliaračio ašis (6 pav).
Išlaužtus krumpliaračius atstatome tokiu būdu. Pamatuojame originalių storį. Tada surandame tokio pat storio adatą, ją supjaustome ir įstatome į išlaužtų vietą. Prilituojame kyšančius galiukus o po to viską atsargiai specialiu drėmelio antgaliu nušlifuojame.
Vienas sudėtingesnių darbų yra sulenktos ašies lyginimas. Išlyginti reikia labai tiksliai, nes jei bus bent mažiausias ekscentricitetas, mechanizmui veikiant gausis taip kad sukantis dantratis nenorės lipti ant kreivos ašelės gūbrio, spyruoklės jėgos neužteks ir mechanizmas sustos. Iš karto tiksliai išlyginti be kokios nors gudrios įrangos nepavyko ir teko visą mechanizmą ardyti dar kartą.
Lyginimo procesas atrodo taip. Pradžioje atsargiai lyginame nedideliu plaktuku iš akies. Tada pasukame padėję ant lygaus paviršiaus vilkeliu ir ašies mušimas paprastai būna matomas. Lyginam kol mušimo nebus galima pastebėti. Maniau kad šito pakaks, bet pasirodo kad ne, tikslumas per mažas. Tada pasidariau iš dviejų metalinių strypelių sudėtų lygiagrečiai labai nedidelę nuokalnę pakišus viename gale plastiko gabaliuką. Dantratį uždedam ant abiejų strypelių kad vos vos riedėtų pastūmus. Jis sustos tokioje padėtyje kad išgaubimas bus tiksliai apačioje. Tada vėl atsargiai pastuksenant lyginam kol riedės visai tolygiai.
Po visų gudrybių laikrodis vėl surinktas korpuse (7 pav). Viskas eina, muša valandas. Atreguliavus švytuoklės ilgį specialiu varžtu, turint omenyje laikrodžio amžių eina stebėtinai tiksliai, savaitės paklaida 1-1,5 minutės.
